Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis – šio mėnesio šalies objektas. Prašome kiek įmanoma prisidėti prie straipsnio tobulinimo.

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Įsikūrusi Pirėnų pusiasalyje, supama Viduržemio jūros, Atlanto vandenyno, taip pat turi du autonominius miestus Afrikoje.

Reino de España (ispaniškai)
Regne d'Espanya (kataloniškai)
Espainiako Erresuma (baskiškai)

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	Ispanų
Sostinė	Madridas
Didžiausias miestas	Madridas
Valstybės vadovai	Chuanas Karlosas I Karalius
Plotas  - Iš viso  - % vandens	504 782 km² (50) 1,04%
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	40 397 842 (30) 80,03 žm./km² (87)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 1 070,00 mlrd. $ (14) 27 000 $ (27)
Valiuta	Euras
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +1 UTC +2
Nepriklausomybė Suvienijimas	1492
Valstybinis himnas	Ispanijos himnas
Interneto kodas	.es
Šalies tel. kodas	34

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos istorija

Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybe atskirų genčių, ir galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė yra baskai. IX- to a. pr. m. e. pradžioje keltų gentys persikelė per Pirėnų kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais.

Viduržemio jūros pakrantėse finikiečių jūreiviai, taip pat graikai ir kartaginiečiai buvo įkūrę ne vieną prekybinę koloniją. Maždaug 1100 m. pr. m. e. finikiečiai buvo įkūrę Gadiro (dabar tai Cadiz) prekybos koloniją šalia Tartessos. VIII a. pr. m. e. Pirmosios graikų kolonijos, tokios kaip Emporion (dabar tai Empúries), buvo įkurtos Viduržemio jūros pakrantėse pusiasalio rytuose, pietines pusiasalio pakrantes paliekant finikiečiams. VI a. pr. m. e. prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.

III – II a. pr. m. e. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir III a. pr. m. pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. 209 m. pr. m. e. metais, po antrojo Pūnų karo pusiasalis atiteko Romos imperijai. I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.

V – VI a. į pusiasalį įsiveržė vandalų ir vestgotų germanų gentys, V a. antroje pusėje, įkūrė vestgotų karalystę. 711 metais maurai, persikėlę per Gibraltarą, užgrobė didesniąją Pirėnų pusiasalio dalį. Ten susiformavo musulmoniškas regionas Al-Andalusija, kuris išsilaikė iki pat XV a.

Šiaurėje, tuo tarpu, nuo VIII a. suklestėjo keletas krikščioniškų karalysčių, tokių, kaip Astūrija, Leonas, Kastilija, Aragonas. Jos lėtai plėtė savo teritorijas į pietus, vykdydami rekonkistą, arba Pirėnų pusiasalio krikščionizaciją. Procesas užtruko ilgai, bet XIII a. viduryje krikščioniškos karalystės valdė didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, išskyrus Andalūziją, kur buvo įsitvirtinęs musulmoniškas Granados emyratas.

Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė Granados emyratas, paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji gyvavo iki XIX a.

XVI a. susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų Amerikoje. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. “Nenugalimosios armados” žūtis mūšyje su Anglija reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. XVII a. dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – Portugaliją 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais užleido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.

XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp Europos dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. Napoleonas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki 1814 metų.

Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas – Kubą ir Filipinus.

Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija laikėsi neutraliteto.

1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos politinė sistema

Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi karalius, dviejų rūmų parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos administracinis suskirstymas

Ispanija suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus.

Autonominiai regionai (comunidades autónomas) ir provincijos (skliausteliuose – administraciniai centrai):

• Andalūzija (Andalucía; Sevilija)
  • Almerijos provincija (Almerija)
  • Chaeno provincija (Chaenas)
  • Granados provincija (Granada)
  • Huelvos provincija (Huelva)
  • Kadiso provincija (Kadisas)
  • Kordobos provincija (Kordoba)
  • Malagos provincija (Malaga)
  • Sevilijos provincija (Sevilija)
• Aragonas (Aragón; Saragosa)
  • Hueskos provincija (Hueska)
  • Saragosos provincija (Saragosa)
  • Teruelio provincija (Teruelis)
• Astūrijos kunigaikštystė (Principado de Asturias; Ovjedas)
  • Astūrijos provincija (Ovjedas)
• Balearų salos (Islas Baleares; Maljorkos Palma)
  • Balearų provincija (Maljorkos Palma)
• Baskija (Vasca; Vitorija-Gasteisas)
  • Alavos provincija (Vitorija-Gasteisas)
  • Biskajos provincija (Bilbao)
  • Gipuskoa provincija (San Sebastianas)
• Estremadūra (Extremadura; Merida)
  • Badachoso provincija (Badachosas)
  • Kasereso provincija (Kaseresas)
• Galisija (Galicia; Santjago de Kompostela)
  • La Korunjos provincija (La Korunja)
  • Lugo provincija (Lugas)
  • Ourensės provincija (Ourensė)
  • Pontevedros provincija (Pontevedra)
• Kanarų salos (Islas Canarias; Tenerifės Santa Krusas ir Gran Kanarijos las Palmas)
  • Las Palmo provincija (Gran Kanarijos las Palmas)
  • Tenerifės Santa Kruso provincija (Tenerifės Santa Krusas)
• Kantabrija (Cantabria; Santanderas)
  • Kantabrijos provincija (Santanderas)
• Kastilija ir La Manča (Castilla-La Mancha; Toledas)
  • Albasetės provincija (Albasetė)
  • Gvadalacharos provincija (Gvadalachara)
  • Kuenkos provincija (Kuenka)
  • Siudad Realio provincija (Siudad Realis)
  • Toledo provincija (Toledas)
• Kastilija ir Leonas (Castilla y León; Valjadolidas)
  • Avilos provincija (Avila)
  • Burgoso provincija (Burgosas)
  • Leono provincija (Leonas)
  • Palensijos provincija (Palensija)
  • Salamankos provincija (Salamanka)
  • Samoros provincija (Samora)
  • Segovijos provincija (Segovija)
  • Sorijos provincija (Sorija)
  • Valjadolido provincija (Valjadolidas)
• Katalonija (Catalunya; Barselona)
  • Barselonos provincija (Barselona)
  • Cheronos provincija (Cherona)
  • Leridos provincija (Lerida)
  • Taragonos provincija (Taragona)
• Madrido regionas (Madrid; Madridas)
  • Madrido provincija (Madridas)
• Mursijos regionas (Murcia; Mursija)
  • Mursijos provincija (Mursija)
• Navara (Navarra; Pamplona)
  • Navaros provincija (Pamplona)
• Riocha (La Rioja; Logronjas)
  • La Riochos provincija (Logronjas)
• Valensijos regionas (Comunidad Valenciana; Valensija)
  • Alikantės provincija (Alikantė)
  • Kasteljono provincija (Kasteljon de la Plana)
  • Valensijos provincija (Valensija)

Be to, yra du autonominiai miestai:

• Melilja
• Seuta

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos geografija

Ispanija- valstybė pietvakarių Europoje. Ji užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas- pietvakarinėje ir šiaurės dalyje, Viduržemio jūra- rytinėje ir pietinėje Ispanijos dalyje. Visas žemyninės kranto linijos ilgis yra 4872 km.

Visas sausumos sienų ilgis yra 1945 km. Ispanija ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru; taip pat su Maroku.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos demografija

Dažniausiai Ispanijoje vartojama kalba yra ispanų kalba. Be jos įvairiose Ispanijos regionuose kalbama ir kitomis kalbomis, tarp jų katalonų kalba, baskų kalba, galisų kalba. Daugelis ispanų yra katalikai.

• Didžiausi miestai (2003):
  • Madridas 3 092 759
  • Barselona 1 582 738
  • Valensija 780 653
  • Sevilija 709 975
  • Saragosa 626 081
  • Malaga 547 105
  • Mursija 391 146
  • Gran Kanarijos las Palmas 377 600
  • Maljorkos Palma 367 277
  • Bilbao 353 567
  • Valjadolidas 321.143
  • Kordoba 318.628
  • Alikantė 305.911

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos kultūra ir UNESCO pasaulio paveldo sąrašas

Ispanija yra žinoma dėl savo įvairiapusio kultūrinio paveldo, kuriam įtakos turėjo daugybė tautų ir asmenybių. Ispanijos kultūros ištakos yra Iberijos, lotynų, vestgotų, Romos katalikų, ir islamo kultūrose. Tautinės Ispanijos kultūros savitumas buvo formuojamas tarp centrinės Ispanijos, kurioje paskutiniais amžiais dominuoja Kastilija, ir kitų regionų tvyrančios įtampos. Tautos istorija ir Viduržemio bei Atlanto regiono aplinka turėjo daug įtakos kultūros formavimuisi. Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, 40 objektų.

[taisyti] Mokyklos

Pagrindinis sraipsnis: Švietimas Ispanijoje

Švietimas Ispanijoje yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 16 metų. Dabartinė švietimo sistema buvo įvesta Švietimo įsakymu 1990-aisiais, Ley Orgánica de Ordenación General del Sistema Educativo - Bendras Švietimo sistemos organizavimo įsakymas.

[taisyti] Literatūra

Pagrindinis straipsnis: Ispanų literatūra

Terminas "Ispanų literatūra" apima ne tik kūrinius, sukurtus rašytojų iš Ispanijos, bet visus, parašytus ispanų kalba. Norėdami pasidomėti Amerikos ispanų literatūra, žiūrėkite skyrelį Lotynų Amerikos literatūra. Dėl istorinės, geografinės ir kartų įvairovės, ispanų literatūra yra paveikta daugelio dalykų ir yra labai įvairi.

Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes) yra bene žymiausias ispanų rašytojas. Jo romanas Don Kichotas yra žymiausias simbolistinis kūrinys ispanų literatūroje, padėjęs pamatus klasikinei Vakarų literatūrai.

[taisyti] Kita Informacija

• Ispanijos ryšiai
• Ispanijos transportas
• Ispanijos karinės pajėgos
• Ispanijos tarptautiniai santykiai
• Ispanijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Ispanija

• espana.ten.lt Ispanijos Lietuvių Svetainė
• biblioteka.lt apie Ispaniją
• Ispanijos vynai
• supertravel.net apie Ispaniją

v • a • r

Europos Sąjunga

Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

v • a • r Monarchijos
Absoliutinės	Brunėjus · Saudo Arabija · Svazilandas · Vatikanas
Konstitucinės	Antigva ir Barbuda  · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė  · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis  · Sent Lusija  · Sent Vinsentas ir Grenadinai  · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu
Renkamos	Andora · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas · Vatikanas